Stöšugleiki hinna rķku - Skefjalausar veršhękkanir

Framkvęmdastjóri S A og formašur samninganefndar atvinnurekenda žarf heldur betur aš taka til ķ eigin ranni samanber mešf greinargerš hagfręšings BHM.
Misskipting tekjuauka žjóšfélagsins hefur sjaldnast veriš meiri
Hinn bratti frmkvęmdastjóri SA hlżtur aš kalla saman sitt liš og heimta skżringar į skefjalausum veršhękkunum og óhóflegri gróšasöfnun margra umbjóšenda hans į kostnaš almennings.
 
" Žjóšhagsrįš" į Spjallfundi ?
Kannski ętti hinn sjįlfumglaši rķkissįttasemjari og ég tala nś ekki um hiš merka "žjóšhagsrįš" aš lįta ofurhagnaš og órökstuddar grķšarlegar hękkanir veršlags til sķn taka.
Norska rķkisstjórnin er nś aš kalla žessa gróšafursta į teppiš
Žaš žżšir lķtiš aš hrópa nišrandi til Eflingar og halda aš žaš bęti erfiša stöšu umönnunar og heilbrigšisgeirans sem nś sendir śt neyšarkall.
Hagnašur og eigin aršur fyrirtękja sķšustu tvö įr hefur sjaldan eša aldrei veriš meiri.
Hśsaleiga hękkar og hękkar eins og enginn sé morgundagurinn. Leigufélögum er oršvant til žess aš lżsa gróšanum sķnum enda aldrei spurš hversvegna.
Įbygglega ekki į hinum merku spjallfundum "žjóšhagsrįšs"
Žjónustgjöld, tryggingar, raforka osfrv ķ lķnulegri hękkun.
Allt kyndir žetta veršbólguna.
 
Hinir rķku verša rķkari
Nś žegar kemur ķ ljós hverrnig tekjuauki žjóšarbśsins hefur skipst į žegna landsins sķšustu tvö įr
Hinir rķku verša hlutfallslega rķkara og hlutur hinna dregst saman.
Er žetta sį "stöšugleiki" sem veriš er aš kalla eftir?
Manneklan į sjśkrahśsum, öldrunar og hjśkrunarheimilum , leikskólum, jį öllum ummönnunarstofnum segja bara eitt.
Launin eru hlutfallslega alltof lįg.
 
Framkvęmdastjóri SA ętti aš taka sitt liš į beiniš
Framkvęmdastjóri SA og hans liš į annaš verk fyrir höndum .
Ķ staš žess aš hamast og reyna aš nišurlęgja forystu Eflingar sem berst fyrir bęttum kjörum sķns fólks og žjónustu okkar og sinnir leikskólabörnum jafnt rķkra sem fįtękra.,
--Ekki til žess aš skara eld aš eigin köku eins og margir félagar framkvęmdastjórans
Framkvęmdastjóri SA og hans liš ętti aš lķta ķ hinn samfélagslega barm umbjóšenda sinna og gróšann sem žeir nś kynna
Markmiš Eflingar er aš įšurnefndar umönnunarstofnanir séu fullmannašar vellaunušu starfsfólki og til žess žarf aš bęta hlutfallsleg kjör žeirra sem žar vinna.
 
Og fyrir žvķ berst Efling sem og önnur samtök launafólks ķ landinu
60% meiri hagnašar fyrirtękja ķ veršbólgunni

"Samkvęmt įętlun BHM jókst samanlagšur rekstrarhagnašur fyrirtękja um 60% į įrunum 2018-2022 į sama tķma og veršlag hękkaši um 20%. Rekstrarhagnašur fyrirtękja įrin 2021 og 2022 er sį mesti į öldinni, hvort sem litiš er til hagnašar į föstu veršlagi eša ķ hlutfalli viš landsframleišslu. Vķsbendingar eru um aš aukinn hagnaš megi aš hluta skżra meš hękkandi įlagningu į veršbólgutķmum. Hętt er viš aš launahękkanir verši notašar sem tylliįstęša fyrir veršhękkanir į nęstunni,“ skrifar Vilhjįlmur Hilmarsson hagfręšingur BHM į vef samtakana.

Samkvęmt mati BHM veršur samanlagšur rekstrarhagnašur fyrirtękja fyrir afskriftir (EBIDTA) tęplega 900 milljaršar króna į įrinu 2022 samanboriš viš 840 milljarša króna į metįrinu 2021. Rekstrarhagnašur į įrunum 2021 og 2022 eru žęr hęstu į öldinni, hvort sem litiš er til hagnašar į föstu veršlagi eša ķ hlutfalli viš landsframleišslu. Gangi spį bandalagsins fyrir įriš 2022 eftir nemur hagnašaraukningin tęplega 60% į tķmabili lķfskjarasamningsins 2018-2022. Į sama tķma hękkaši veršlag um 20% og launavķsitalan hękkaši um 30%, eša um helming į viš hagnašaraukningu fyrirtękja.

Heimild: Hagstofan og eigin śtreikningar. Tölur fyrir įrin 2002-2021 eru rauntölur skv. rekstrarreikningum fyrirtękja ķ višskiptahagkerfinu. Įętlun į rekstrarhagnaši fyrir įriš 2022 byggir į rauntölum um veltu, vinnumagn, launa- og veršlagsžróun į fyrstu žremur įrsfjóršungum įrsins 2022. Fyrningar, annar rekstrarkostnašur og vöru-og hrįefniskaup eru įętluš ķ hlutfalli viš veltu meš hlišsjón af hlutfallstölum fyrri įra. Óvissan ķ matinu felst aš mestu ķ įhrifum veršbólgu į kostnašarliši utan launakostnašar og endurspeglast ķ mun į milli lįg- og hįspįr.

Fordęmalaust góšęri ķ verslun

Hagnašur eftir fjįrmagnsliši, afskriftir og tekjuskatt tvöfaldašist ķ heild- og smįsöluverslun į įrunum 2018-2021. Var hann rśmlega 80 milljaršar króna alls į įrinu 2021 samanboriš viš rśmlega 40 milljarša įriš 2018. Nam hagnašurinn 2,6% af landsframleišslu samanboriš viš 1,3% af landsframleišslu į įrinu 2018. Vķsbendingar eru um aš hagnašurinn hafi aukist enn frekar į įrinu 2022.

Vķsitala hagnašar skżst fram śr launavķsitölunni

Rekstrarhagnašur fyrirtękja į hverja vinnustund (vķsitala hagnašar) jókst um 44% į einkamarkaši į įrunum 2018-2021. Į sama tķma hękkaši vķsitala heildarlauna, sem sżnir greidd laun į vinnustund um 19%. Įhugavert er hversu mikill munur er į hagnašarvķsitölunni og launavķsitölunni ķ heild- og smįsöluverslun og fjįrmįla-og vįtryggingastarfsemi. Vķsitala heildarlauna ķ fjįrmįla- og vįtryggingastarfsemi hękkaši m.a. ašeins um 9% mešan vķsitala hagnašar hękkaši um 45%. Mikill ójöfnušur hefur skapast milli launafólks og fyrirtękjaeigenda ķ mörgum žeim atvinnugreinum sem krefjast sérfręšižekkingar į Ķslandi.

Žessi mikli munur milli hagnašaraukningar og launahękkana hefur gert aš verkum aš hlutdeild fyrirtękjaeigenda ķ veršmętasköpun hagkerfisins jókst töluvert į tķmabilinu 2018-2021. Enn į eftir aš gefa śt framleišsluuppgjör fyrir įriš 2022 en lķklegt er aš hlutur fyrirtękjaeigenda hafi aukist enn frekar į įrinu 2022.

Fyrirtękin auka įlagningu sķna į veršbólgutķmum

Hlutfall rekstrarhagnašar af tekjum fyrirtękja gefur hugmynd um įlagningu žeirra į heildarkostnaš. Męldist žaš 17% į einkamarkaši į įrinu 2021 sem er žaš hęsta į öldinni. Įhugavert er aš hagnašarhlutfalliš hefur aldrei hękkaš eins skarpt į milli įra eins og milli įranna 2020 og 2021. Er žetta ķ samręmi viš žróunina ķ öšrum löndum og gefur til kynna aš fyrirtęki landsins hafi aukiš mešalįlagningu į heildarkostnaš milli įra og velt kostnašarhękkunum śt ķ veršlag. Samkvęmt mati BHM hélst hlutfalliš įfram hįtt į įrinu 2022 į sama tķma og veršbólga jókst ķ hagkerfinu. Įkall markašarins um jafna eša aukna aršsemi į nęstu misserum, skert veršvitund og fįkeppni gętu gert aš verkum aš veršbólgan į nęstu misserum verši hagnašardrifin ķ enn meiri męli en nś er.

Er verslunin aš gręša óhóflega į kostnaš neytenda?

Įhugavert er hversu mikiš hagnašarhlutfalliš (EBIDTA/tekjur) hefur hękkaš ķ verslun į kjarasamningstķmabilinu. Bendir žetta til aš mešalįlagning sé aš aukast. Er žetta bersżnilegt ķ eldsneytissölu en hlutur olķufélaganna ķ hverjum seldum bensķnlķtra nęr tvöfaldašist frį jśnķ 2022 til desember 2022. Olķufélögin hafa žvķ ekki skilaš lękkun heimsmarkašsveršs til neytenda.

Launahękkanir ašeins fjóršungsįstęša til veršhękkana?

Mikiš hefur veriš fjallaš um įhrif launakostnašar į veršmyndun į Ķslandi. Ef rżnt er ķ rekstrarreikninga fyrirtękja sést žó aš launakostnašur er ašeins um fjóršungur kostnašar fyrirtękja aš mešaltali. Biliš er žó nokkuš breitt eša frį 9% af kostnaši ķ framleišslu mįlma upp ķ 78% af kostnaši ķ atvinnumišlun. Į mynd aš nešan eru sżnd nokkur dęmi. Įhugavert er aš launakostnašur er ašeins um 15% af kostnaši ķ smįsöluverslun, aš mešaltali. Hętt er žó viš aš launahękkanir verši notašar sem tylliįstęša fyrir veršhękkanir į nęstunni.

Vilhjįlmur Hilmarsson hagfręšingur skrifaši žessa grein į vef BHM."


Enn hert aš Palestķnumönnum

Ķsland hefur višurkennt  fullveldi Palestķnu.  Jafnframt höfum viš stutt įlyktun Sameinušužjóšanna um aš landtökur Ķsraelsmanna į Palestķnsku landi séu ólöglegar. Nś er komin nż rķkisstjórn ķ Israel sem ętlar aš herša enn  meir aš Palestķnumönnum 

Ķsland situr hjį um rétt Palestķnu hjį Sameinušužjóšunum

 "Degi eftir aš nż rķkisstjórn tók viš völdum ķ Ķsrael samžykkti allsherjaržing Sž aš fela Alžjóšadómstólnum ķ Haag aš meta lögmęti hernįms Ķsraelsrķkis į Vesturbakkanum. Sķšan žį hefur stjórnin gripiš til refsiašgerša og nś sķšast fįnabanns.Arnar Žór Ingólfsson 10. janśar 2023 ( Kjarninn 10. jan)

Palestķnski fįninn į lofti ķ mótmęlum ķ Reykjavķk. Ķsraelskri lögreglu hefur nś veriš fyrirskipaš aš rķfa fįnann nišur į almannafęri.
 
Palestķnski fįninn į lofti ķ mótmęlum ķ Reykjavķk. Ķsraelskri lögreglu hefur nś veriš fyrirskipaš aš rķfa fįnann nišur į almannafęri.
  BĮRA HULD BECK.

Ita­mar Ben-G­vir, žjóšar­ör­ygg­is­rįš­herra ķ nżrri rķk­is­stjórn Ķsra­els, hefur įkvešiš aš banna notkun palest­ķnska fįn­ans į almanna­fęri og fela lög­reglu aš fylgja žvķ banni eft­ir. Žessi įkvöršun rįš­herr­ans, harš­lķnu­manns yst į hęgri kant­inum ķ ķsra­elskum stjórn­mįl­um, var kynnt ķ fyrra­dag.

Žetta fįna­bann bęt­ist viš fleiri ašgeršir nżrrar rķk­is­stjórnar Ķsra­els sem beinst hafa gegn Palest­ķnu­mönnum nśna ķ upp­hafi įrs­ins, en ašgerš­irnar eru and­svar viš žvķ aš full­trśum Palest­ķnu­rķkis tókst aš fį sam­žykkta žings­į­­lykt­un­­ar­til­lögu į alls­herj­ar­žingi Sam­ein­ušu žjóš­anna ķ des­em­ber, sem fól mešal ann­­ars ķ sér aš Alžjóša­­dóm­­stóll­inn ķ Haag veršur feng­inn til aš veita rįš­­gef­andi įlit į lög­­­męti her­­nįms Ķsra­els­­rķkis į land­­svęšum Palest­ķn­u­­manna.

Niš­ur­stašan lį fyrir į alls­herj­ar­žing­inu 30. des­em­ber, og var nokkuš afger­andi, en 87 rķki sam­žykktu mįl­iš, 26 greiddu atkvęši gegn žvķ, 53 sįtu hjį (Ķsland žeirra į mešal) og 27 rķki tóku ekki žįtt ķ atkvęša­greišsl­unni. Ķ fyrri atkvęša­greišslu į vett­vangi fjóršu nefndar alls­herj­ar­žings­ins Sam­ein­ušu žjóš­anna ķ nóv­em­ber­mįn­uši var til­lagan sam­žykkt meš 98 atkvęšum gegn 17 mót­at­kvęš­um, en 52 rķki sįtu hjį.

Net­anjahś hefur bošaš aš jafn­virši 5,6 millj­arša ķslenskra króna af skatt­tekjum sem renna įttu til palest­ķnsku heima­stjórn­ar­inn­ar, en Ķsra­els­rķki inn­heimtir, yršu teknar og nżttar til žess aš greiša miska­bętur til fjöl­skyldna ķsra­el­skra borg­ara sem falliš hefšu ķ įrįsum Palest­ķnu­manna.

Frek­ari įform eru svo uppi um aš halda eftir skatt­tekjum sem inn­heimtar eru fyrir hönd palest­ķnsku heima­stjórn­ar­inn­ar, auk žess sem įkvešiš hefur veriš aš allar bygg­ing­ar­fram­kvęmdir Palest­ķnu­manna į svoköll­ušu svęši C į hernumdum Vest­ur­bakk­anum verši settar į ķs.

Į sama tķma hyggst nż rķk­is­stjórn, sem hefur veriš lżst sem mestu harš­lķnu­stjórn Ķsra­els­rķkis ķ sög­unni, beita sér fyrir įfram­hald­andi aukn­ingu land­nema­byggša į Vest­ur­bakk­an­um, en nś žegar bśa hund­ruš žśs­unda Ķsra­els­manna ķ slķkum byggšum ķ trįssi viš alžjóša­lög.

Nś hefur žjóšar­ör­ygg­is­rįš­herr­ann svo boš­aš, sem fyrr seg­ir, aš lög­regla skuli gera palest­ķnska fįna upp­tęka ef žeir sjįst į almanna­fęri. Žaš hefur ekki veriš almenn stefna yfir­valda ķ Ķsr­ael allt frį įrinu 1993, er stjórn­völd ķ Ķsr­ael hęttu aš įlķta Frels­is­hreyf­ingu Palest­ķnu­manna (PLO) sem hryšju­verka­sam­tök ķ kjöl­far žess aš sam­komu­lag um Ósló-­yf­ir­lżs­ing­una var und­ir­rit­aš.

En nś hefur lög­regl­unni bein­lķnis veriš fališ aš fjar­lęgja fįn­ann ef til hans sést į almanna­fęri, og žaš į žeim grund­velli aš palest­ķnski fįn­inn sé mynd­merki hryšju­verka­sam­taka, sam­kvęmt yfir­lżs­ingu žjóšar­ör­ygg­is­rįš­herr­ans Ben-G­v­ir."

Ķsland į aš standa meš rétti Palestķnu

Ég heimsótti Palestķnu fyrir nokkrum įrum og žaš var mjög sįr lķfsreynsla aš sjį hvernig heil žjóš er kśguš og hernumin ķ sķnu eigin  landi.

 


Uppgjör Samfylkingar viš fortķšina

"Kristrśn Frostadóttir, formašur Samfylkingarinnar – jafn­aš­ar­flokks Ķslands, segir flokkinn ętla aš breyta pólitķkinni og stunda skżra og heišarlega pólitķk.
  
Sam­fylk­ingin mun ekki setja ašild aš Evr­ópu­sam­band­inu fram sem for­gangs­mįl nema aš und­an­gengnu vķš­tęku sam­tali og upp­fęršri rann­sókn į kostum og göllum ašild­ar. For­gangs­mįl flokks­ins er aš end­ur­reisa vel­ferš­ar­kerfiš og sam­eina fólk meš jafn­aš­ar­taug.

Žetta er mešal žess sem fram kom ķ stefnu­ręšu Kristrśnar Frosta­dótt­ur, nżkjör­ins for­manns Sam­fylk­ing­ar­innar, į lands­fundi flokks­ins sem fram fer um helg­ina.

Löšrungar Jóhönnustjórnina  -  lofar sjįlf heišarleika

Hér löšrungar Kristrśn, nżr formašur Samfylkingarinnar forvera sķna og ESB sinnana ķ rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur sem sótti um inngöngu ķ ESB meš ašild VG, žvert į stefnu og kosningaloforš žess flokks:

"Allt leysist meš inngöngu ķ ESB" voru kjörorš formanna Samfylkingar og VG ķ rikisstjórn Jóhönnu 2009.

Hvenęr ętli aš VG hafi žrek til žess aš taka sama uppgjör innan sinna raša, jįta mistökin og fara aftur ķ kjarnann sem hreyfingin var stofnuš um

Breyt­ing­arnar, sem Kristrśn tal­aši fyrir snś­ast um aš fara aftur ķ kjarn­ann meš žvķ aš leggja ofurį­herslu į kjarna­mįl jafn­aš­ar­manna, žaš er hśs­nęš­is­mįl, heil­brigš­is­mįl, sam­göng­ur, góša atvinnu og kjör fólks.

„Enda er žaš ekki töfra­lausn.

En žaš er löngu kom­inn tķmi til, aš hennar mati, aš upp­fęra og end­ur­nżja umręš­una um kosti og galla ašildar aš Evr­ópu­sam­band­inu,

"žaš gangi ekki aš žylja upp tveggja įra­tuga gömul rök sem byggja į kynn­ingu sem flokk­ur­inn stóš fyrir skömmu eftir alda­mót".

„Og žess vegna segi ég žaš hér: Sam­fylk­ingin mun ekki setja fulla ašild aš Evr­ópu­sam­band­inu fram sem for­gangs­mįl nema aš und­an­gengnu vķš­tęku sam­tali og upp­fęršri yfir­ferš og rann­sókn į kostum og göllum ašild­ar.“

“Žaš sama į viš um stjórn­ar­skrįna".

Kristrśn sagši kröf­una um allt eša ekki neitt ķ stjórn­ar­skrįr­mįlum ekki hafa skilaš įrangri.

Breyta žurfi um nįlgun og viš­ur­kenna aš breyt­ingar į stjórn­ar­skrį munu kalla į mįla­mišl­anir og breitt sam­starf flokka į žingi.

„Nś hefur mįliš veriš algjör­lega stopp ķ tķu įr.

Hvernig getum viš kom­ist eitt­hvaš įfram? Viš étum ekki fķl­inn ķ einum bita — žaš ętti aš vera oršiš ljóst aš žaš er ekki raun­hęft.“

Lofar heišarleika ķ stjórnmįlum

ESB umsóknin og  "nżja" stjórnarskrįin - hvorutveggja rekiš įfram af miklum óheišarleika 2008- 2013 voru hrein skemmdar verk og svik sem vonandi verša ekki endurtekin. 

"Viš lofum skżrri stefnu og heišarleika" voru orš nżs formanns Samfylkingarinnar og til hamingju meš žį yfirlżsingu og nżjan formann, Kristrśnu Frostadóttur  

 


Gęfa Ķslands utan ESB

Žaš eru engar varanlegar undanžįgur til ķ oršabók ESB 

Nś eru lišin žrettįn įr sķšan alžingi Ķslendinga samžykkti illu heilli  aš sękja um ašild aš Evrópusambandinu voriš 2009.

Umsóknin var samžykkt naumlega og sumir žingmenn sem įlpušust til žess aš greiša henni atkvęši žį eftir miklar hótanir  sögšust vera žvķ mótfallin og žaš strķddi gegn samvisku žeirra. 

Sś hin sama "samviska" var samt lögš til hlišar viš atkvęšagreišsluna. 

Umsókn Ķslands var algjörlega į forsendum Evrópusambandsins  enda ekki annaš ķ boši af ESB hįlfu.

Stjórnarskrįrbrot 2009 ?

ESB umsóknin og afgreišsla žingsins voriš 2009 var aš margra dómi stjórnarskrįr brot. Žvķ umsóknin var fyrirvaralaus og skuldbindandi og meš henni framselt vald og fullveldi sem alžingi hafši ekki heimild til. 

Žeir stjórnmįlamenn sem böršust fyrir inngöngu ķ ESB voriš 2009  sviku margir kjósendur sķna, stefnur og kosningaloforš.

Žvķ var. m.a.  haldiš fram aš hęgt vęri aš semja um tiltekna  bita ķ "samningum" og fį varanlegar undanžįgur ķ einstaka mįlaflokkum.

Žingmenn įttu svo sem aš vita betur. Slķkt er ekki ķ boši  alls ekki heimilt ķ grunnsįttmįla ESB. 

Öll slķk įkvęši voru felld śt śr oršabókinni žegar ESB hóf stękkununarferilinn til Austur- Evrópu. 

 Fullkomnum blekkingum var  haldiš aš žjóšinni:

Aš viš gętum vališ śr og kosiš um einstaka žętti. eša eins og stękkunarstjóri ESB sagši:

  „there are no permanent derogations from the EU archive, sjį https://m.youtube.com/watch?v=0O4fkcYwpu8

Neitaši sem rįšherra aš framselja fiskimišin til Brussel

Višręšur um ašlögun ķslensks regluverks og stjórnsżslu aš Evrópusambandinu sigldu ķ strand haustiš 2011 žegar ég sem sjįvarśtvegsrįšgherra NEITAŠI  aš samžykkja afsal į forrręši fiskimišanna til ESB.

Né heldur samžykkti ég aš leggja ķslenskan landbśnaš undir stjórn og forręši framkvęmdastjórnarinnar ķ Brüssel.  

ESB neitaši žį aš opna į višręšur į kaflann um sjįvarśtveg  fyrr en Ķslendingar hefšu samžykkt aš forręši fiskimišanna fęri óskoraš  til Brussel eins og umsóknin kvaš į um. 

 Ég sagši žeim ķ Brüssel aš žaš yrši aldrei gert mešan ég vęri rįšherra mįlaflokksins.  "Til hvers voruš žiš žį aš sękja um" spurši kommissararnir hjį ESB. Og žeim var vorkunn  

"Slķkur fyrirvari vęri ekki ķ umsókninni". Ég sem sjįvarśtvegsrįšherra stóš fast į rétti Ķslendinga og ESB umsóknin stöšvašist og fór ķ uppnįm sķšla įrs 2011. 

Ašlögunarvišręšurnar runnu endanlega śt ķ sandinn į įrunum 2012 – 2013 žegar utanrķkisrįšherra Samfylkingarinnar gafst upp og lżsti žvķ yfir " aš formlegt og ótķmabundiš hlé yrši gert į ašlögunarvišręšunum". 

Ķsland var sķšan tekiš af lista yfir umsóknarrķki um ašild aš ESB į įrinu 2015. 

ESB umsóknin 2009 - ein stęrstu pólitķsku svik sķšari įratuga

Formenn rķkisstjórnarflokka Samfylkingar og Vinstri gręnna į žeim tķma  sem svikust aš žjóšinni og blekktu  meš fyrirvaralausri umsókn um inngöngu ķ ESB, hrökklušust bęši frį formennsku ķ sķnum flokkum įriš 2013 viš lķtinn oršstķ.

  Flokkarnir sem stóšu aš ESB-umsókninni 2009 misstu trśveršugleika sem žeir hafa ekki nįš aš vinna upp.

Samfylkingin veltir fyrir sér aš skipta um nafn til žess aš breiša yfir hrakfarirnar frį ESB umsóknartķmanum 2009 - 2013, allar götur til dagsins ķ dag.

 Nż ESB  vegferš  į sömu fölsku forsendum.

Fram er komin tillaga til žingsįlyktunar į alžingi um žjóšaratkvęšagreišslu um framhald višręšna viš Evrópusambandiš į grundvelli umsóknarinnar frį 2009.

ESB flokkarnir viršast lķtiš hafa lęrt 

Žaš er sorglegt aš formenn stjórnmįlaflokka į alžingi séu enn svo illa aš sér um skilyrši og gang umsóknar og ašildarvišręšan viš ESB eins og žingsįlyktunartillaga žeirra vitnar um. 

Žaš liggur allt fyrir ķ inngönguskilyršum ESB. Um  varanaleg frįvik eša undanžįgur  frį žeim skilyršum veršur ekki samiš. 

Aš bjóša žjóšinni upp į nżjan  Blekkingarleik um aš žar sé hęgt aš velja śr og hafna öšru er ķ rauninni vķtavert af įbyrgum ašilum

Eina spurningin sem hęgt er aš spyrja žjóšina um er :

"Vilt žś aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš eša ekki" ?

Bįrum gęfu til aš stöšva ESB umsóknina 

Vonandi aš flutningsmenn žessarar nżju žingsįlyktunartillögu aš ESB ašild kynni sér betur og lesi grunnsįttmįla ESB og žau ófrįvķkjanlegu skilyrši sem Evrópusambandiš setur.

Ķsland į ekkert erindi inn ķ ESB og engin įstęša til  žess aš iška žar "bjölluat".


"Žorskurinn lepur strauma"

Boggublogg : Žorskastrķš    Breytinga er ekki aš vęnta um stjórn fiskveiša eša  ašgerša gegn samžjöppun ķ sjįvarśtvegi, eša

fiskeldi  nęstu žrjś įrin samkv. frétt į Vķsi 24.įgśst sl: 

"Matvęlarįšuneytiš gerir rįš fyrir aš žaš taki žrjś įr aš koma meš fullbśin frumvörp til Alžingis um breytingar į stjórn fiskveiša og um fiskeldi". 

Sķšan kemur kosningaįr !.

Öll žau gögn sem til žarf eru nś žegar fyrir hendi ķ rįšuneytinu žaš ég best veit.

Pólitķskt mįl 

Breytingar į lögum um stjórn fiskveiša, umgjörš  veiša og vinnslu, gjaldheimta og annaš er varša mešferš og nżtingu sjįvaraušlindarinnar er pólitķskt mįl. 

Žaš žżšir aš žaš žarf lķka pólitiskan vilja, stefnu og žor til žess aš breyta žeirri löggjöf.

Fiskveišilöggjöfin er skżr

 1. gr.
 Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar.

Markmiš laga žessara er aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu žeirra og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu.

Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum".

 Sįtt um aš gera ekki neitt ? 

"Matvęlarįšuneytiš gerir rįš fyrir aš žaš taki žrjś įr aš koma meš fullbśin frumvörp til Alžingis um breytingar į stjórn fiskveiša og um fiskeldi. 

Matvęlarįšherra skipaši fjóra starfshópa sl. vor mešal annars til aš skoša meš hvaša hętti mętti endurskoša fiskveišilöggjöfina.

Žaš var gert žvķ fullreynt žótti aš hęgt vęri aš nį einhverri sįtt um breytingar į löggjöfinni". ( visir 24. 08)

Žekkt leikrit

Ég minnist žess sem sjįvarśtvegsrįšherra 2009- 2013 aš sama var uppi į teningnum. 

Eftir stórsigur Vinstri Gręnna voriš 2009 meš nęrri 22 % atkvęša vildi ég fylgja eftir stefnu flokksins ķ sjįvarśtvegsmįlum.

Sigur VG žį fólst ķ aš hrinda ķ framkvęmd loforšum um grundvallar breytingar m.a. į stjórn fiskveiša

  Nįkvęmlega sama geršist žį og eins og nś:

Formenn rķkisstjórnarflokkanna Vg og Samfylkingar  höfšu voriš 2009 skrifaš upp į samkomulag viš LĶŚ nś SFS um  aš engar breytingar yršu geršar į fiskveišistjórn nęstu įrin.

Įtti žaš aš gilda mešan "stöšugleikasamningur " vęri ķ gildi og svo kölluš "Gušbjartsnefnd"  vęri aš störfum.( Ö.J. Rauši žrįšurinn)

Žessi stöšugleika samningur var aldrei samžykktur ķ rķkisstjórn,

Enda vorum viš kosin til žess aš breyta en ekki aš tryggja aš allt fęri ķ sama spillingarfariš į nż.

Ég sem sjįvarśtvegsrįšherra skrifaši ekki uppį žau loforš viš LĶŚ

"Gušbjartsnefndin" var mjög fjölmenn og įtti aš "nį sįttum" um stjórn fiskveiša.

Aušvitaš nįši hśn engum sįttum enda er žetta pólitķskt mįl.

Nefndin hinsvegar tafši helstu breytingar sem ętlunin var aš rįšast ķ eins og  flokkarnir höfšu lofaš fyrir kosningar.

Sama viršist uppi į teningnum nś.

Sjįvarśtvegsrįšherra hefur nś skipaš fjölmenna nefnd meš undirhópum sem į aš nį "sįtt" um fiskveišistjórnunarkerfiš.

Nefndin viršist gefa sér 3 įr

Formenn rķkisstjórnarflokkanna hafa örugglega lagt žęr lķnur fyrir rįšherrann. 

Enda margar sömu persónur og leikendur viš rķkisstjórnarboršiš nś og į žingi 2009 

Meš nefndinni ķ rįšuneytinu  starfar m.a. fyrrverandi framkvęmdastjóri LĶŚ svo allt er nś ķ öruggum höndum.

"Stöšugleiki" og "samžjöppun"  sem ekki mį rugga.

"Stöšugleika" sem felst ķ žvķ aš śtgeršin, nżting fiskveišiaušlindarinnar safnast į ę fęrri hendur.

  Handhafar "kvótans" sölsa undir sig nżjar lendur ķ aušlindum landsins. 

Einstaklingar raka saman auš sem aldrei fyrr,  upphęšir sem viš venjulegt fólk berum ekkert skynbragš į. 

Ķ nafni "stöšugleikans" veršur sś gręšgisvęšing og samžjöppun aš fį aš halda ótrauš įfram.

Og žvķ er rétta aš skipa stóra nefnd.

Fyrsta verk nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra var einmitt aš setja fleiri fisktegundir i "kvótkerfiš".

Ašgerš sem gekk žvert į gömlu grunnstefnu VG ķ fiskveišistjórn eins og einn žingmašur flokksins benti į og hann gat ekki stutt.

"Žį er ég svo žankalaus"

Um žessa "pólitķsku drauma"  dettur mér ķ hug vķsa  Siguršar Breišfjörš:

" Žegar ég rįfa og hengi haus 

žiš haldiš žaš skįldadrauma

En žį er ég svo žankalaus

sem žorskur er lepur strauma"

 Boggublogg : Žorskastrķš


Kolefnisjöfnun og skógrękt į villigötum

Žaš er eitthvaš meirihįttar gališ į ferš hjį ķslenskri žjóš,  žegar tveir öflugustu nįttśrverndarmenn sķšustu įratuga hrópa ķslenskri nįttśru til varnar.

Ķ skjóli umręšu um loftslagsvį og kolefnisjöfnun eru unnin stórfelld hervirki į ķslenskri nįttśru. 

Nįttśruvernd er munašarlaus

ķ ķslenskri stjórnsżslu  segja žessir tveir af öflugustu nįttśrverndarmönnum sķšustu įratuga ķ mešfylgjandi grein sem birtist ķ Kjarnanum

Hernašur Skógręktarinnar gegn nįttśru Ķslands

„Žaš hefur enginn gefiš Skógręktinni umboš til žess aš umbreyta nįttśru Ķslands meš žeim afgerandi hętti sem raun ber vitni,“ skrifa Sveinn Runólfsson og Andrés Arnalds. Ķ vinnubrögšum sé kolefnisjöfnun megindrifkrafur en ekki umhverfisvernd.

Sveinn Runólfsson og Andrés Arnalds 18. įgśst 2022
Sveinn Runólfsson og Andrés Arnalds
 

Meš vax­andi umsvifum Skóg­rękt­ar­innar virš­ist hafa losnaš um żmsar hömlur ķ vinnu­brögšum og stór­virkum tękjum óspart beitt til aš brjóta viš­kvęmt land til gróš­ur­setn­ing­ar. Hvert óhęfu­verkiš į eftir öšru er aš koma ķ ljós. Žessi hern­ašur gegn land­inu er aš mestu kost­ašur af almanna­fé, en einnig fyr­ir­tękjum og ein­stak­lingum innan lands sem utan. Kolefn­is­jöfnun er žar meg­in­drif­kraftur en umhverf­is­vernd ekki ķ hįvegum höfš.

For­kast­an­leg vinnu­brögš

Land­spjöll vegna meintra ólög­legra fram­kvęmda viš skóg­rękt ķ Skorra­dal eru gott dęmi um vinnu­brögš­in. Slóši var lagšur inn į viš­kvęmt land ķ 300-370 m hęš įn žess aš fram­kvęmda­leyfi vęri til staš­ar. Mólendi, mżrar og flói sķšan rist ķ sundur til aš auš­velda gróš­ur­setn­ingu og auka lifun ung­plantna. Jarš­vinnslan ręsir fram vot­lendiš og hętt er viš vatns­rofi žar sem landi hall­ar. Planta įtti ašal­lega birki en viš­kom­andi sveit­ar­fé­lag mót­męlti yfir­gangi Skóg­rękt­ar­inn­ar.

 Erlendir ašilar kost­ušu žessi land­spjöll, en žeim hafši veriš talin trś um aš trén sem planta įtti myndu binda mikiš kolefni. Raskiš veršur hins vegar til žess aš kolefni berst śt ķ and­rśms­loftiš vegna rotn­unar lķf­ręns efnis ķ gróšri og jarš­vegi, en kolefn­is­bind­ing fęri afar hęgt af staš. Verk­efniš hefši žvķ skilaš litlu til kolefn­is­jöfn­unar nęstu įrin.

Rang­įr­vellir

Į Rang­įr­völlum hafa merki­leg gróš­ur­lendi veriš grędd upp og dafnaš į žeim 115 įrum sem lišin eru frį žvķ bar­įttan viš sand­fok, upp­blįstur og eyš­ingu byggša hófst žar. Žarna var komiš mólendi, góš berja­lönd og mik­il­vęgir varp­stašir mófugla, en fyrir svęš­inu lį aš breyt­ast smį saman ķ kjarr­lendi meš birki og vķši.

 

Hér eru lögmįl gróšur- og jaršvegsverndar žverbrotin og fyrstu įrin veršur losun kolefnis meiri en binding.  Mynd: Borgžór Magnśsson
Hér eru lögmįl gróšur- og jaršvegsverndar žverbrotin og fyrstu įrin veršur losun kolefnis meiri en binding. Mynd: Borgžór Magnśsson 

Ķ sumar réš­ist Skóg­ręktin til atlögu viš žį und­ir­stöšu fyrir end­ur­heimt vist­kerfa sem bśiš var aš kosta miklu til aš skapa į löngum tķma. Rifin voru svöšu­sįr ķ landiš meš stór­virkum tękj­um. Viš­kvęm jörš er undir og žvķ er hętta į vķxl­verkun vatns­rofs og sand­foks og upp­blįst­urs.

Hvaš ķ ósköp­unum gengur žeim til, sem fram­kvęma žennan hernaš gegn land­inu? Til žess aš bęta grįu ofan į svart hefur veriš plantaš žarna stafa­f­uru sem mun ķ kjöl­fariš sį sér vķša um nįgrenniš og leggja undir sig žau gróš­ur­lendi sem fyrir eru. Sér ķ lagi er įmęl­is­vert aš ekki hefur veriš óskaš eftir fram­kvęmda­leyfi frį hlut­aš­eig­andi sveit­ar­fé­lagi eins og skylt er žegar um er aš ręša svo umfangs­mikla breyt­ingu į įsżnd lands­ins.

Mun­aš­ar­laus nįtt­śru­vernd

Žaš hefur eng­inn gefiš Skóg­rękt­inni umboš til žess aš umbreyta nįtt­śru Ķslands meš žeim afger­andi hętti sem raun ber vitni. Viš skorum į sveit­ar­stjórnir aš vera vel į verši gagn­vart slķkum fram­kvęmdum og stöšva žęr taf­ar­laust ef ekki hefur veriš fylgt lögum og regl­um.

 

Gróšursetja įtti birki ķ žetta votlendi sem er ķ meira en 300 m hęš. Mynd: Siguršur H. Magnśsson
Gróšursetja įtti birki ķ žetta votlendi sem er ķ meira en 300 m hęš. Mynd: Siguršur H. Magnśsson

 

Žessi umhverf­isógn stafar mešal ann­ars af veikum lag­ara­mma og hve óljóst žaš er hver fer meš vernd vist­kerfa, lands­lags og lķf­fręši­legrar fjöl­breytni utan friš­lżstra svęša, eša į um 80% lands­ins. Viš skorum į rįš­herra umhverf­is­mįla aš bęta žar śr og rįš­herra mat­vęla aš setja Skóg­rękt­inni ešli­legar skoršur ķ sķnum störf­um.

Jafn­framt viljum viš hvetja fólk til žess aš standa vörš um nįtt­śru Ķslands og žį sér­stęšu feg­urš sem ķslenskt lands­lag bżr yfir.

Höf­undar eru Sveinn Run­ólfs­son, fyrr­ver­andi land­gręšslu­stjóri og Andrés Arn­alds, fyrr­ver­andi fag­mįla­stjóri Land­gręšslu rķk­is­ins. 


Hręgammasjóšir - Mķla - žjóšaröryggiš

 Ętti ekki frekar aš spyrja  žjóšina hvort hśn vilji aš aš Grunnnet fjarskipta landsmanna sée kastaš fyrir  erlenda "hręgammasjóši"

Hręgammar- Ažjóšlegir hręgammasjóšir 

  Keppinautarnir sammįla um söluna

Kemur ekki į óvart. En hversvegna er žjóšin ekki spurš. Žaš er žjóšin sem į allt undir meš fjarskiptakerfi landsins

Hversvegna er žjóšin ekki spurš ?

"• Forstjóri Sķmans telur Ardian vilja semja um lęgra kaupverš • Forstjóri Sżnar segir seinagang SKE einsdęmi ķ Evrópu • Salan góš fyrir samkeppni į markaši • SKE įšur męlt meš sölu į Mķlu

Logi Sig­uršar­son

log­is@mbl.is

Kaup franska fjįr­fest­ing­ar­sjóšsins Ardi­an į Mķlu af Sķm­an­um eru nś ķ upp­nįmi eft­ir aš Sam­keppnis­eft­ir­litiš (SKE) gerši at­huga­semd­ir viš kaup­in. Sjóšur­inn tel­ur žęr til­lög­ur, sem hann hef­ur lagt fyr­ir eft­ir­litiš, ķžyngj­andi fyr­ir Mķlu. Žvķ vilji hann ekki ljśka višskipt­un­um į grund­velli óbreytts kaup­samn­ings.

Orri Hauks­son, for­stjóri Sķm­ans, seg­ir ķ sam­tali viš Morg­un­blašiš aš hann geri rįš fyr­ir žvķ aš sjóšur­inn vilji semja um lęgra kaup­verš į Mķlu. Helsta įhyggju­efni eft­ir­lits­ins sé višskipta­sam­band Mķlu og Sķm­ans eft­ir aš višskipt­in gengju ķ gegn.

Višskipta­samn­ing­ur liggi fyr­ir

„Okk­ar įbend­ing­ar eru žęr aš viš telj­um aš žaš hafi fjölžętt jį­kvęš įhrif aš Sķm­inn selji Mķlu. Sam­keppnis­eft­ir­litiš er sjįlft bśiš aš męla meš žvķ aš Sķm­inn og Mķla verši ekki leng­ur ķ sama eign­ar­haldi og žaš er veriš aš reyna aš koma žvķ ķ kring. Aš sjįlf­sögšu žarf aš vera višskipta­samn­ing­ur , en žaš er miklu laus­beislašra sam­band en eign­ar­sam­band, sem er stašan ķ dag,“ seg­ir Orri. Ef kaup­in gangi ķ gegn komi sterk­ur ašili inn į ķs­lensk­an fjar­skipta­markaš sem ętli aš fjįr­festa mikiš ķ bętt­um innvišum. Lķf­eyr­is­sjóširn­ir séu helstu eig­end­ur fjar­skipta­fyr­ir­tękja į Ķslandi og žvķ myndi sal­an draga śr eign­ar­haldi žeirra į fjar­skipta­markaši, sem SKE hafi męlt meš.

Ašspuršur seg­ir Orri žaš hafa komiš sér į óvart hvaš SKE hafi séš marga nei­kvęša fleti į žess­ari sölu.

„Mķla er ekki selj­an­leg eign ef henni fylgja ekki višskipti viš stęrsta kśnn­ann, aš minnsta kosti žann sem er meš mestu višskipt­in viš fé­lagiš ķ dag. Žaš get­ur vel veriš aš ašrir višskipta­vin­ir Mķlu muni stękka um­fram Sķm­ann ķ framtķšinni, sér­stak­lega žegar Mķla er far­in śr eign­ar­haldi Sķm­ans. Žį hafa keppi­naut­ar Sķm­ans meiri įhuga į žvķ aš versla viš Mķlu. Viš telj­um klįr­lega śt frį sam­keppn­is­vinkl­in­um aš žį sé žetta mjög jį­kvętt skref,“ seg­ir Orri.

Heišar Gušjóns­son, for­stjóri Sżn­ar, seg­ir eign­ar­hald Sķm­ans į Mķlu hafa veru­lega slęm įhrif į fjar­skipta­markašinn, hindri upp­bygg­ingu og bitni į neyt­end­um.

„Sam­keppnis­eft­ir­litiš hef­ur haft orš į žvķ lengi aš Sķm­inn žurfi aš selja Mķlu. Ég vona svo sann­ar­lega aš žaš sé hęgt aš kom­ast aš sam­komu­lagi milli Ardi­ans, Sķm­ans og Sam­keppnis­eft­ir­lits­ins svo aš žessi sala fari fram, žaš er best fyr­ir Ķsland,“ seg­ir Heišar. Ašspuršur seg­ir Heišar žaš ekki rök­rétt hjį SKE aš halda aš višskipta­sam­band Sķm­ans og Mķlu verši of sterkt eft­ir söl­una, sér­stak­lega mišaš viš stöšuna ķ dag.

Stjórn­kerfiš of svifa­seint

Kaup­samn­ing­ur Ardi­ans og Sķm­ans var und­ir­ritašur ķ októ­ber ķ fyrra og hljóšaši upp į 519 millj­ón­ir evra, rśma 78 millj­arša króna į žįver­andi gengi. SKE hóf aš skoša söl­una ķ fe­brś­ar og skilaši and­męla­skjali nś ķ jślķ.

Heišar seg­ir žaš eins­dęmi ķ Evr­ópu hve lang­an tķma žaš taki fyr­ir eft­ir­lits­stofn­an­ir aš vinna jafn mik­il­vęg mįl og hér sé um aš ręša.

„Ķslenska stjórn­kerfiš tek­ur sér allt of lang­an tķma. Žaš viršist ekki įtta sig į žvķ aš Ķsland er ķ sam­keppni um fjįr­magn viš önn­ur lönd. Žegar viš erum meš višskipti sem sann­ar­lega gagn­ast land­inu og al­menn­ingi mjög mikiš, finnst mér ekki sann­gjarnt aš taka sér svona lang­an tķma,“ seg­ir Heišar og tek­ur dęmi af žvķ aš žegar Sżn seldi „stįl og steypu“ til banda­rķsks fjįr­fest­inga­sjóšs ķ fyrra hafi all­ir frest­ir veriš gjör­nżtt­ir. Ferliš hafi tekiš žre­falt lengri tķma en geng­ur og ger­ist ķ öšrum Evr­ópu­lönd­um.

Tjį­ir sig ekki um ein­stök mįl

Lilja Al­frešsdótt­ir višskiptarįšherra seg­ir ķ skrif­legu svari ekki višeig­andi aš tjį sig um ein­stök mįl į borši SKE. Hśn sé žó hlynnt er­lendri fjįr­fest­ingu hér­lend­is, bęši ķ žjón­ustu- og fram­leišslu. Žó žurfi aš fara var­lega ķ er­lenda fjįr­fest­ingu ķ innvišum og aušlind­um meš til­liti til ör­ygg­is- og varn­ar­sjón­ar­miša.")


Rķkiš taki - Mķlu - ķ öryggisskini

Alžjóšlegi "franski" fjįrfestingasjóšurinn telur sig ekki gręša nóg į kaupum sķnum į grunnneti Sķmans, Mķlu.

Sjóšurinn vill fį nżjan og hagstęšari samning og getaš braskaš meir meš öryggisnet žjóšarinnar. 

Strķšiš ķ Śkraķnu višskiptažvingar og hótanir um matvęla- og orkustrķš ętti aš kenna okkur aš hugsa fyrst um eigin öryggi. 

Viljum viš lenda ķ svipušu og Žjóšverjar meš skyndilokun gas og olķuleišslna frį Rśsslandi

Stjórnvöld vilja setja upp mannaša herstöš en fórna grunnneti fjarskipta 

  Ķslensk stjórnvöld ręša ķ alvöru um aš setja aš nżju upp į Ķslandi  herstöš meš setuliši ķ "öryggiskini", įn samžykkis žjóšarinnar.

Hervęšing kallar į ófriš og skotmörk.

Hins vegar viršast stjórnvöld įfram reišubśin aš lįta grunnnet fjarskipta landsins ķ hendur erlendra brasksjóša -  Öryggiskerfi sem tengir samskipti okkar  saman sem žjóš. 

EES heimtar aš viš einkavęšum og seljum  Farice fjarskiptastrengina viš śtlönd  

Žjóšnżtum Mķlu -grunnet fjarskipta - ķ öryggisskini

Er ekki  kominn tķmi į aš ķslensk stjórnvöld  rķsi upp en liggi ekki marflöt fyrir erlendum aušhringum og "hermöngurum" sem sölsa nś undir sig hverja grunnstoš ķslensk samfélags eftir ašra?. 

Hvenęr veršur Samherji seldur ķ heilulagi meš fiskveišiheimildum og öllu  eša  ķ bśtum til eša erlendra fjįrfestingasjóša og "Tortólu"  landa?


mbl.is Ardian sęttir sig ekki viš kaupsamninginn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Miskunnsami Samherjinn"

Dómur sögunnar. Grein Atla Gķslasonar  fyrrverandi alžingismann og formann sjįvarśtvegsnefndar Alžingis 2009- 2011 er góš upprifjun fyrir umręšuna ķ dag:

"Miskunnsami Samherjinn"

Atli Gķslason

Atli Gķslason
Eftir Atla Gķslason 18. september 2012 :
"Žaš er įmęlisvert aš atvinnuvegarįšherra sé hvaš eftir annaš stašinn aš žvķ aš fara rangt meš."

"Nżlega keypti Samherji śtgeršarfyrirtękiš Berg-Hugin ķ Vestmannaeyjum og sölsaši žar meš undir sig um 5.000 tonn ķ aflaheimildum. Ķ kjölfariš spratt upp umręša um svonefnd krosseignatengsl Samherja og Sķldarvinnslunnar ķ Neskaupstaš en samanlögš aflaheimild fyrirtękjanna ķ sķld og lošnu er mun meiri en lög heimila.

Krosseignatengslin eru fyrir hendi.

Ķ vištali ķ sjónvarpi 5. september sl. segir Steingrķmur J. Sigfśsson, atvinnuvegarįšherra „...brżnt aš lögum um fiskveišistjórn verši breytt til aš koma ķ veg fyrir aš aflaheimildir safnist į hendur tengdra félaga og žann įgalla į lögum lengi hafa legiš fyrir. Til hafi stašiš aš taka į žeim samhliša heildarendurskošun į lögum um stjórn fiskveiša.“ Og bętir viš: „Brżnt aš lögin verši skżrš og skerpt svo žau virki sem skyldi.“

Hér gęti mašur sagt „góšur Steingrķmur“ ef forsagan truflaši ekki trśveršugleikann.

Įkvęši voru um krosseignatengsl ķ frumvarpi um fiskveišistjórn sem lagt var fyrir Alžingi voriš 2011.

Frumvörp Jóns Bjarnasonar

Frumvarpiš varš ekki aš lögum. Ķ drögum aš nżju frumvarpi, sem Jón Bjarnason, sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra kynnti rķkisstjórn, hagsmunaašilum og almenningi ķ nóvember 2011, voru krosseignatengslum gerš nįkvęmari skil, gildandi įkvęši fiskveišistjórnunarlaga skerpt og sett ķtarleg įkvęši um hįmarkshlutdeild ķ öllum tegundum.

Oršrétt segir ķ athugasemdum um viškomandi frumvarpsgrein:

„Greinin er aš öšru leyti aš mestu efnislega samhljóša 13. gr. gildandi laga. Žó hefur nś veriš tekiš upp hugtakiš samstarf um yfirrįš ķ 2. tl. 5. gr. ķ staš hugtaksins „raunveruleg yfirrįš“.

Viš framkvęmd gildandi laga hafa komiš ķ ljós erfišleikar viš aš stašreyna aš um tengda ašila sé aš ręša žar sem kvešiš er į um raunveruleg yfirrįš.

Žannig sżnir reynslan aš jafnvel žótt sterkar vķsbendingar séu til stašar, svo sem veruleg eignatengsl, samstarf, sami mašur ķ lykilstöšum ķ tveimur fyrirtękjum o.s.frv., hefur Fiskistofa ekki tališ gerlegt, gegn andmęlum ašila, aš sanna aš um raunveruleg yfirrįš sé aš ręša.

Af žessum sökum er lagt til aš sś breyting sem gerš var į lögum nr. 108/2007, um veršbréfavišskipti, sbr. lög nr. 22/2009, sé einnig gerš hér.

Žar er farin sś leiš aš leggja įherslu į samstarf milli ašila og sönnunarbyrši snśiš viš, žannig aš žegar ašstęšur eru meš tilteknum hętti beri aš lķta svo į aš um samstarf sé aš ręša nema sżnt sé fram į hiš gagnstęša.“

Ljóst var aš frumvarpsgreinin tók til Samherja og tengdra fyrirtękja.

Steingrķmur J. Sigfśsson tók viš embętti sjįvarśtvegsrįšherra um sķšustu įramót og žaš kom ķ hans hlut aš leggja fyrir Alžingi nżtt frumvarp til laga um fiskveišistjórn.

Įkvęši gegn samžjöppun felld burt ķ sišari frumvörpum

Žegar žaš var loks lagt fram voriš 2012 brį svo viš aš fyrrnefnd frumvarpsgrein Jóns Bjarnasonar um krosseignatengsl var horfin. Sömuleišis įkvęši um hįmarksaflahlutdeild ķ einstökum tegundum.

Žaš vandamįl aš aflaheimildir safnist į of fįar hendur hefur lengi veriš žekkt og jafnframt barįttumįl margra okkar sem höfum viljaš breyta fyrirkomulagi fiskveišistjórnunar.

En stórfyrirtękin hafa įtt sķna pólitķsku bandamenn.

Žaš er ekki tilviljun aš ķ nśverandi frumvarpi til breytinga į stjórn fiskveiša hafi fyrrnefnd įkvęši veriš felld brott.

Žaš er įmęlisvert aš atvinnuvegarįšherra sé hvaš eftir annaš stašinn aš žvķ aš fara rangt meš. Dapurlegt en satt.

Ķ žessu tilviki eru allar stašreyndir skjalfestar og boršleggjandi.

Steingrķmur J. segir blįkalt ķ orši aš brżnt sé aš lögin verši skżrš og skerpt svo žau virki sem skyldi, en breytir žveröfugt viš žaš".

Dómur sögunnar- Nż stór nefnd - fleiri tegundir settar ķ "kvótakerfiš"

Fyrir okkur sem stóšum ķ žessari barįttu aš breyta fiskveišistjórnarkefinu į įrunum 2009 til 2013 er fróšlegt aš rifja upp umręšuna frį žeim tķma. 

Grein Atla Gķslasonar sem var formašur sjįvarśtvegsnefndar Alžingis  2009- 2011 frį ķ sept 2012 stendur enn fyrir sķnu og góš inn ķ umręšuna ķ dag.

Žessu efni eru gerš įgęt skil ķ bók Ögmundar Jónassonar, "Rauši žrįšurinn". 

Żmsir fara nś aš ženja sig um samžjöppun ķ sjįvarśtvegi sem viš Atli og fleiri vildum taka föstum tökum žį į žeim tķma en ašrir viku sér undan. 

Žeir sjįvarśtvegsrįšherrar sem į eftir mér komu, hafa til žessa öll gengiš slóš  hins "Miskunnsama Samherja"  ķ žessum efnum

Greinin er birt meš leyfi höfundar Atla Gķslasonar


Gušmundur Halldórsson - Minning

Barįttumašur lįtinn og borinn til grafar ķ dag.
Gušmundur Halldórsson skipsstjóri ķ Bolungavķk var einn öflugasti barįttumašur fyrir, sjómenn og śtgeršir ķ minni sjįvarbyggšum. "Žetta var upp į lķf eša dauša aš tefla fyrir byggširnar"
 
 
  

Mér er eftirminnileg lżsing Gušmundar žegar hann lagši landsfund Sjįlfstęšisflokksins aš fótum sér ķ janśar 2003 og fékk lķnuķvilnun samžykkta.

Lķnuķvilnunin žżddi aš žeir dagróšrarbįtar sem reru į lķnu frį heimahöfn og löndušu žar fengu auka veišiheimildir ef beitt var ķ landi. Žetta skipti miklu mįli fyrir lķnubįtana eins og į Vestfjöršum
Forysta Sjįlfstęšisflokksins, sjįvarśtvegsnefnd flokksins hafši neitaš aš tillagan yrši borin fram ķ nafni nefndarinnar.
Gušmundi sįrnaši žaš mjög:
 
"Viš konurnar styšjum žig"
" Žį komu forystukonur śr kvennahreyfingum flokksins og sögšu viš mig .
Viš skiljum žig svo vel Gušmundur og viš munum styšja tillöguna.
Žś berš hana aftur upp undir lok fundar.
Žį mun forystan flokksins og LĶŚ engri mótspyrnu viš koma. 
Viš konurnar styšjum žig".
Gušmundur vann.
Tillagan var samžykkt meš tilheyrandi rökstušningi og greinargerš Gušmundar
Gušmundur var afar hróšugur žegar hann lżsti žessu fyrir mér.
Žegar honum fannst stjórnvöld draga lappirnar aš hrinda žessari samžykkt ķ framkvęmd bošaši hann til almenns borgarafundar į Ķsafirši ķ sept 2003 til žess aš hnykkja į framkvęmdinni.
Og Gušmundur  Halldórsson hafši sitt fram. "Orš skulu standa"
 
Eldhugi
Gušmundur Halldórsson var einn sį fyrsti sem hringdi ķ mig og óskaši mér til hamingju meš sjįvarśtvegsrįšuneytiš voriš 2009. Hann hvatti mig og leišbeindi.
Var gott aš eiga eldhugann og reynsluboltann Gušmund Halldórsson aš ķ bakvaršsveitinni. Įttum viš oft góš samtöl saman.
Hann varaši mig lķka viš :
"Žś veist aš žeir munu koma ķ bakiš į žér"
 Strandveišarnar og fleiri byggšatengdar ašgeršir  voru geršar  einmitt ķ anda Gušmundar Halldórssonar.
 
Žökkum samferšina 
Blessuš sé minning žessa hlżja en öfluga barįttumanns, Gušmundar Halldórssonar skipstjóra og fyrrverandi formanns Eldingar, félags smįbįtaeigenda ķ Ķsafjaršarsżslum.
Guš gefi landi voru marga slķka sem Gušmund Halldórsson
 

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband