Vinstri höndin veit ekki hvaš sś hęgri gerir

Mikill blekkingarleikur viršist ķ gangi um hreinleika orkuframleišslu į Ķslandi og Landsvirkjun selur "aflįtsbréf" til kola og kjarnorkuvera ķ Evrópu. En um leiš veršur ķslensk raforka hluti af  hinni mengandi raforku  meginlandsins og t.d. gręnmetisbęndur geta ekki lagt fram vottorš um ómengša gręna orku, žvķ hreinleikinn hefur veriš seldur śr landi! Bęndablašiš greinir svo frį:

"Landsvirkjun neitar aš gefa upp tekjur af sölu upprunavottorša į raforku

Höršur Kristjįnsson
Enn er ekkert lįt į sölu hrein­­leika­vottorša ķslenskra orku­fyrirtękja śr landi. Žaš er žrįtt fyrir aš rįšherrar og žingmenn hafi lżst furšu sinni į žessu athęfi fyrir žrem įrum. Eru slķk vottorš ķ hįvegum höfš hjį jaršefnaeldsneytisknśnum erlendum raforkuverum. Enda geta žau meš slķkum vottoršum sagst framleiša raforku meš hreinum og endurnżjanlegum orkugjöfum. 
 
Žrįtt fyrir aš žetta sé vitaš, neitar hiš opinbera fyrirtęki Landsvirkjun aš upplżsa hvert vottoršin eru seld og hvaš fįist nįkvęmlega greitt fyrir žau. 
 
Ef viš setjum žessar tölur Orkustofnunar ķ samhengi viš žį mengun sem Ķslendingar tóku į sig ķ fyrra fyrir erlend orkuver og verksmišjur, žį sitjum viš uppi eftir vottoršasöluna į sķšasta įri meš  8.602.141.680.000 grömm, eša rśmlega 8,6 mill­jónir tonna ķgildi af koldķoxķši og 16.737.930.000 milligrömm af geislavirkum śrgangi, eša 16,74 tonn. Žetta eru opinber gögn em vķsa til hreinleikaķmyndar Ķslands af raforkuframleišslu. Landsvirkjun segir aftur į móti aš engin tengsl séu vegna sölu hreinleikavottorša og žįtttöku Ķslands ķ samevrópska upprunaįbyrgšakerfinu viš alžjóšlegar skuldbindingar Ķslands ķ loftslagsmįlum. – Er sį leikur žį bara blekking?
 
Ķ stašinn fyrir śtflutning uppruna­vottorša verša Ķslendingar aš taka į sig og skrį žaš inn ķ bókhaldiš hjį Orkustofnun um orkuframleišslu aš ķslenska orkan, sem framleidd er meš vatnsafli og jaršvarma, sé menguš ķ takt viš žaš sem erlendu fyrirtękin losa sig viš į pappķrunum. Žannig var einungis 13% af raforku sem framleidd var į Ķslandi 2017 sögš vera framleidd meš endurnżjanlegri orku ķ gögnum Orkustofnunar. Hins vegar var 58% orkunnar sögš eiga uppruna sinn ķ jaršefnaeldsneyti og 29% ķ kjarnorku. 
 
Er veriš aš blekkja almenning? 
 
Landsvirkjun segir ķ svari til Bęndablašsins um žessi mįl aš sala upprunaįbyrgša hafi engin tengsl viš alžjóšlegar skuldbindingar Ķslands ķ loftslagsmįlum. Ef žaš er svo žį hljóta erlend orkuver sem kaupa žessar įbyrgšir einungis aš vera aš fegra sķna ķmynd og eru žį um leiš aš blekkja višskiptavini sķna meš fölsunum į uppruna sinnar orku. Žaš er žį gert meš dyggri ašstoš ķslenskra orkufyrirtękja og velvilja ķslenskra stjórnvalda. 
 
Stęrstu mengunarvaldarnir utan sviga
 
Žetta er hluti af grķšarlega umfangs­mikilli umręšu um loftslagsmįl žar sem stór hluti žeirrar mengunar sem žjóšir heims sögšust vera aš kljįst viš t.d. ķ Parķsarsamkomulaginu er utan sviga og ósnertanleg. Žess vegna hefur meginaflinu ķ barįttunni hingaš til veriš beint aš orkunotkun almennra borgara og žį ekki sķst aš notkun fólks į ökutękjum. Žar eru stęršir sem tiltölulega aušvelt er aš skilgreina og skattleggja ef svo ber undir. Žaš er allavega tališ geta frišaš samvisku sumra, en į mešan fį allir stęrstu mengunarvaldarnir friš, m.a. meš beitingu į blekkingum į borš viš flöggun hreinleikavottorša. Žar į mešal eru orkuver sem knśin eru meš jaršefnaeldsneyti og kjarnorku,  sem og allur flugrekstur eins og hann leggur sig. 
 
Įriš 2014 var įętlaš aš flug ķ ķslenskri lofthelgi mengaši margfalt į viš stórišjuna ķ landinu. Sķšan hefur flugiš margfaldast. 
 
Ķ skżrslu Carbon Footprint of Inbound Tourism to Iceland frį 2016 segir meira aš segja aš hlutur ķslensku flugfélaganna ķ losun CO2 į Ķslandi sé meiri en frį įlverunum. Žį  menga įlverin fjórfalt meira en allur bķlafloti landsmanna.
 
Utan sviga er lķka koltvķsżrings- og brennisteinsvetnislosun frį skipum, stórišnašur eins og stįl-, įlišnašur og kķsilver sem og losun mżrlendis. Svo ekki sé talaš um grķšarlega losun į metangasi śr frešmżrum Rśsslands og Kanada og koltvķsżringslosun, m.a. śr ķslenskum eldfjöllum eins og nżlegar vķsindarannsóknir sżna. Žęr rannsóknir komu mönnum mjög į óvart, en žęr sżndu aš Katla er stöšugt aš losa um 20 žśsund tonna af koltvķsżringi śt ķ andrśmsloftiš į dag. 
 
Töldu vķsindamenn aš žetta įstand gęti allt eins hafa varaš ķ įratug eša jafnvel marga įratugi. Žį hafa menn engar slķkar męlingar yfir öll önnur eldfjöll og hįhitasvęši į Ķslandi. 
 
Žessi nżju sannindi vörpušu óneitanlega ljósi į hvaš vķsinda­menn viršast ķ raun hafa litlar forsendur til aš įętla hvašan heildarlosun gróšurhśsalofttegunda į jöršinni er upprunnin. Eina haldbęra reiknanlega nįlgunin viršist vera losun af mannavöldum. Hśn er svo aš stęrstum hluta utan sviga ķ markmišum og samningum sem geršir hafa veriš um aš draga śr losun. Svo furša menn sig į slökum įrangri ķ žessari barįttu.
  
Skżrsla IPCC veltur miklu uppnįmi
 
Žessi skekkja ķ umręšunni kom berlega ķ ljós eftir mikiš upp­hlaup ķ kjölfar birtingar 400 blašsķšna haršoršrar skżrslu millirķkjanefndar Sameinušu žjóšanna um loftslagsbreytingar (IPCC) žann 8. október sl. Hefur skżrslan valdiš miklu fjašrafoki, enda er žar örlķtiš komiš viš kaun stórra mengunarvalda eins og ķ kolaišnaši, sem eru enn utan sviga ķ alžjóšasamningum. Öfgaraddir į bįša bóga fengu žar sannarlega byr undir bįša vęngi. Gęti žetta hęglega dregiš dilk į eftir sér og valdiš uppnįmi ķ frekari takmörkunum į losun CO2 sem flestir telja žó mikilvęg markmiš. 
 
Barįttan getur hęglega snśist upp ķ andhverfu sķna
 
Žaš er stundum žannig aš žegar menn beita of miklum įkafa ķ barįttunni og taka of djśpt ķ įrinni til aš koma sķnum mįlstaš įfram, žį getur višleitnin fętt af sér harša  andstöšu. Talsvert hefur bryddaš į slķku ķ sķaukinni skattlagningu į sumar eldsneytistegundir. Nś vilja sumir ganga žar enn haršar fram į mešan stęrstu mengunarvaldarnir fį friš. Um leiš er ekki veriš aš taka tillit til žess aš į notendahlišinni sem helst veršur fyrir baršinu į skattlagningu er oftar en ekki venjulegt fjölskyldufólk, įsamt öldrušum og öryrkjum. Žetta fólk žolir illa endalausar skattahękkanir. 
 
Krafa um 45% samdrįtt ķ losun į CO2
 
Ķ skżrslu millirķkjanefndar Sameinušu žjóšanna segir aš žörf sé į skjótum og vķštękum breytingum ķ orkumįlum, landnżtingu, išnaši, samgöngum og skipulagi borga ķ heiminum til aš afstżra loftslagsbreytingum sem geti haft mjög alvarlegar afleišingar fyrir mannkyniš. Minnka losun koltvķsżrings af mannavöldum um 45% fyrir įriš 2030 frį žvķ sem hśn var įriš 2010. 
 
Gert er rįš fyrir žvķ aš 85% af orkunni, sem notuš er ķ heiminum, komi frį endurnżjanlegum orkugjöfum ekki sķšar en įriš 2050 og notkun kola verši nęstum žį oršin nęr engin. 
 
Enn fremur er tališ aš nota žurfi alls sjö milljónir ferkķlómetra af landi (svęši sem er heldur minna en Įstralķa) til aš framleiša lķfręnt eldsneyti. Žaš er žį vęntanlega jurtaolķa og etanól til notkunar į dķsilbķla sem um leiš er gert rįš fyrir aš verši meira og minna bannašir. Einhverjir kunna aš spyrja hvort ķ žvķ felist ekki töluverš žversögn. 
 
Įstralir ęfir
 
Žaš er kaldhęšnislegt aš talaš sé um aš taka žurfi land į stęrš viš Įstralķu undir framleišslu į lķfdķsil. Enda brugšust Įstralir ókvęša viš skżrslunni, en žeir eru einmitt stórframleišendur į kolum og standa kol fyrir 60% af žeirra raforkuframleišslu. 
 
Neita įströlsk yfirvöld algjörlega aš gefa kolavinnslu og notkun upp į bįtinn eins og IPCC gerir rįš fyrir og telja žessi įform algjörlega óraunhęf. Michael McCormack, varaforsętisrįšherra Įstralķu, segir aš stefnu stjórnvalda ķ notkun į kolum verši ekki breytt. Bent er į aš fjölmörg žróunarrķki reiši sig į kol frį Įstralķu og vandséš hvar žau eigi aš fį nęgilega ódżra orku ķ stašinn. 
 
Landsvirkjun neitar aš upplżsa um tekjur af hreinleikavottoršum
 
Menn hafa fariš żmsar leišir ķ višleitni til aš draga śr losun gróšurhśsa­lofttegunda. Snjallir  fjįrmįlamenn hafa jafnvel fundiš žarna leišir til aš bśa til nżjar matarholur til aš braska meš. Ein žeirra eru huglęg višskipti meš hreinleika orkunnar eins og sölu upprunavottorša. Žar er bśiš aš koma į kerfi ķ kringum sölu į hreinni ķmynd. Žetta dregur samt alls ekkert śr mengun en slķkir hreinleikastimplar geta hins vegar stušlaš aš žvķ aš fyrirtęki fįi friš til aš halda įfram aš menga andrśmsloftiš. 
 
Bęndablašiš sendi Landsvirkjun margķtrekašar fyrirspurnir um sölu hreinleikavottorša eftir birtingu forsķšufréttar 23. įgśst sķšastlišinn um sölu ķslenskra orkufyrirtękja į „hreinleikavottoršum“ til erlendra orku- og išnfyrirtękja. Svar barst loks žann 18. september og žar segir m.a.:
 
„Landsvirkjun hefur ekki gefiš upp sundurlišašar tekjur af sölu til einstakra višskiptavina eša eftir tegund višskiptavinahópa ķ įrsreikningum, en hęgt er aš įętla śtflutningsveršmęti fyrir Ķsland ķ heild meš žvķ aš skoša višskipti orkufyrirtękjanna samanlagt.
 
Verš į markaši fyrir uppruna­įbyrgšir fer eftir samningum: tegund vinnslunnar, stęrš virkjunar, aldri virkjunar og gęšavottunar sem virkjun hefur fengiš. Verš į mörkušum er sķbreytilegt en hefur į sķšustu įrum veriš frį 0,3 EUR til 2 EUR fyrir hverja MWst.“
 
Landsvirkjun vķsar einnig til žess aš Noregur flytji śt miklu meira af hreinleikavottoršum en Ķsland hefur gert, eins og žaš sé einhver afsökun. Žaš er hins vegar ekki tekiš fram aš hlutfall Noršmanna ķ sölu hreinleikavottorša af heildar­orkuframleišslu er mun lęgra en žekkist į Ķslandi. Viršist hlutfalliš vera hęst samkvęmt tölum AIB samtakanna, į Ķslandi, ķ Hollandi og ķ Danmörku. 
 
Fįum ķ raun smįaura fyrir aš menga 87% af okkar raforku 
 
Žótt Landsvirkjun gefi ekki upp hvaš fyrirtękiš fęr fyrir sölu upprunavottorša, žį er hęgt aš įętla heildarsöluna į Ķslandi meš mešaltalsreikningi samkvęmt žeirra eigin tölum. Į įrinu 2017 voru framleiddar 19.237 gķgawattstundir (GWst) af raforku į Ķslandi meš vatnsafli, jaršhita og vindorku. Žaš jafngildir 19.237.000 megawattstundum (MWst). Mešaltalsverš fyrir hverja MWst samkvęmt tölum Landsvirkjunar gęti veriš 1,15 evrur. Žaš žżddi aš fyrir alla orkuna ętti žį aš fįst 22.122.550 evrur fyrir sölu hreinleikavottorša. 
 
Landsvirkjun selur žó 80% af sinni orku til stórišju sem ekki er ķ žessu vottunarkerfi. Ef mišaš er viš aš 80% af heildarorkuframleišslunni fari lķka til stórišju, žį sętu eftir 4.424.510 evrur fyrir žau 20% sem eftir eru. 
 
Ašeins146 milljónir fyrir žįtttöku ķ samevrópskum blekkingarleik?
 
Žar sem Landsvirkjun segir aš 15% af sinni orku fari til fyrirtękja og heimila į Ķslandi sem vęntanlega eru enn ekki lįtin greiša fyrir hreinleikavottorš og ef žaš hlutfall yrši til einföldunar yfirfęrt į allan orkugeirann, žį standa eftir 5% eša rśmar 1.106.127 evrur fyrir sölu hreinleikavottorša. Žaš gerir į mišgengi Sešlabanka 16/10. 2018  rśmar 148 milljónir króna. 
 
Žįtttakan ķ žessu samevrópska upprunaįbyrgšakerfinu kostar Ķslendinga žaš aš žurfa opinberlega aš vera meš ķ bókhaldi sķnu 87% af allri sinni raforkuframleišslu 2017 skilgreinda sem skķtuga orku. Orku sem framleidd er meš kolum, olķu, gasi og kjarnorku. Fyrir žessa fórn eru menn einungis aš fį samkvęmt mešalverši į markaši um 148 milljónir króna. Žaš hlżtur aš vekja spurningar um hvort žįtttakan ķ žessum blekkingarleik sé virkilega žess virši. 
 
Hrópandi žversagnir
 
Žį segir einnig ķ svari Lands­virkjunar til Bęndablašsins aš öll sala Landsvirkjunar inn į heildsölumarkaš sé vottuš sem endurnżjanleg meš samevrópska upprunaįbyrgšakerfinu fyrir įrin 2016 og 2017. Žetta samstarf viš sölufyrirtęki rafmagns var tilkynnt ķ maķ 2017. Samt segir ķ gögnum Orkustofnunar aš einungis 13% orkuframleišslunnar eigi uppruna sinn ķ endurnżjanlegum orkugjöfum. Žetta viršist vart benda til annars en aš samevrópska upprunaįbyrgšakerfiš sé hreinlega bśiš til sem peningamaskķna ķ blekkingarskyni. Ķ rökum Landsvirkjunar um žetta atriši segir: 
 
„Upprunaįbyrgšir eru sjįlfstęš söluvara, óhįš afhendingu į raforkunni sjįlfri. Tilgangur upprunaįbyrgšakerfisins er aš auka framleišslu endurnżjanlegrar orku ķ Evrópu meš žvķ aš gera raforkukaupendum kost į aš styšja sérstaklega viš endurnżjanlega framleišslu. Žaš skapar aukinn fjįrhagslegan hvata til slķkrar framleišslu.“
 
Erfitt er aš sjį hvernig kaup kolaorkuvera ķ Evrópu į upprunaįbyrgšum frį Ķslandi til aš segjast selja hreina orku, styšur žessa skżringu. Hins vegar er augljóslega aušvelt aš nota kaup į hreinleikavottoršum til aš bśa til falleg rök til aš hękka orkuverš žó orkan sé įfram framleidd meš kolum. Enda segir Landsvirkjun beinlķnis aš slķk vottun geti opnaš markašstękifęri fyrir fyrirtęki ķ alžjóšlegri markašssetningu.
 
Višskiptakerfiš njörvaš viš innleišingu upprunavottorša
 
Greinilega er bśiš aš tryggja žetta višskiptakerfi ķ bak og fyrir og samkvęmt svari Landsvirkjunar er eingöngu hęgt aš segjast nota 100% endurnżjanlega orku meš žvķ aš flagga upprunaįbyrgšum. Žannig er veriš aš festa žaš ķ sessi aš orkukaupendur eins og garšyrkjan verši aš hafa upprunavottorš til aš geta sagst framleiša sitt gręnmeti meš hreinni orku. Um žetta segir ķ svari Landsvirkjunar:
 
„Ef ekki er stušst viš uppruna­įbyrgšir er raforkukaupanda eingöngu heimilt aš vķsa til mešalsamsetningar orkugjafa ķ Evrópu sem er aš stęrstum hluta jaršefnaeldsneyti og kjarnorka. Žetta endurspeglast ķ tölum Orkustofnunar.“ 
 
Meš öšrum oršum, garšyrkjustöš eša önnur matvęlaframleišsla sem ekki hefur upprunavottorš frį orkufyrirtękjunum getur ekki sagt annaš en aš orkan sem žaš notar sé haugskķtug. Žannig hafi raforkan sem notuš var ķ fyrra veriš 87% skķtug og aš 58% hluta framleidd meš jaršefnaeldsneyti og 29% hluta meš kjarnorku. 
 
Ķmyndarlega mikilvęgt
 
Einungis um 15% af raforkusölu Landsvirkjunar eru til heildsölunnar sem selur įfram til endanotenda (fyrirtękja og heimila). Landsvirkjun segir aš slķk vottun „aušveldi fyrirtękjum į Ķslandi aš uppfylla skilyrši fjölda alžjóšlegra umhverfismerkja og getur slķk vottun opnaš markašstękifęri fyrir fyrirtęki ķ alžjóšlegri markašssetningu į vörum og žjónustu.“ – Skrķtiš, – žetta gįtu fyrirtękin sjįlf sem kaupa orkuna kinnrošalaust fullyrt meš góšri samvisku į Ķslandi og stašiš viš žaš, įšur en višskiptakerfi upprunaįbyrgšanna var fundiš upp.
 
Vęntanlega hljóta menn aš spyrja um leiš hvort upprunavottoršin séu ķ raun ókeypis eša muni ķ framtķšinni verša falin inni ķ hęrra orkuverši eša skilgreind sérstaklega į orkureikningum. 
 
Neyšast til aš lįta upprunavottorš fylgja orkunni į Ķslandi
 
Landsvirkjun segist frį įrinu 2016 hafa lįtiš upprunaįbyrgšir fylgja meš allri raforku ķ heildsölu. 
 
„Öll sala Landsvirkjunar inn į heildsölumarkaš [15%] er vottuš sem endurnżjanleg meš samevrópska uppruna­įbyrgšakerfinu fyrir įrin 2016 og 2017. Žetta samstarf viš sölufyrirtęki rafmagns var tilkynnt ķ maķ 2017,“ segir Landsvirkjun.
 
Žaš  žżšir aš öll raforka sem keypt er ķ heildsölu af Landsvirkjun er vottuš aš komi frį endurnżjanlegum orkugjöfum. Ekkert kemur hins vegar fram um hvort žetta hafi breytt raforkuveršinu til hękkunar nś žegar, eša muni gera žaš ķ framtķšinni. 
 
Rétt er aš benda į aš uppruna­įbyrgšir voru ekki lįtnar fylgja til ķslenskra orkukaupenda fyrr en eftir uppnįm sem varš ķ kjölfar žess aš  Bęndablašiš birti fyrst fréttir um žessi mįl sumariš 2015. Žar lżsti žįverandi formašur Sambands  garšyrkjubęnda žvķ žegar stilla įtti garšyrkjubęndum upp viš vegg og neyša žį til aš kaupa upprunavottorš fyrir įkvešna upphęš į kķlóvattstund til aš geta sagst nota hreina orku. 
 
Stórnotendur ekki inni ķ myndinni
 
Įlver og önnur stórišjuver į Ķslandi hafa ekki óskaš žess aš vera inni  ķ samevrópska upprunaįbyrgšakerfinu.
 
„Stórnotendur, sem kaupa um og yfir 80% af rafmagnsvinnslu Landsvirkjunar, hafa ekki óskaš eftir slķku samstarfi, en viš höfum lżst okkur reišubśin til žess,“ segir ķ svari Landsvirkjunar til Bęndablašsins.   
 
Žrįtt fyrir žessa yfirlżsingu hafa öll įlverin į Ķslandi flaggaš žvķ óspart aš sś „hreina“ orka sem žau nota dragi śr loftmengun sem annars yrši ef įliš vęri framleitt meš raforku frį kola-, olķu- eša gasorkuverum. Velta mį fyrir sér hvort nęsta skref Landsvirkjunar verši žį ekki aš senda įlverunum reikning fyrir hreinleikavottorš sem žau hafa ekki viljaš kaupa til žessa."  1 Landsvirkjun neitar aš gefa upp tekjur af sölu upprunavottorša į raforku

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband